Kaip nemirti nuo širdies ligų?

Širdies ir kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2016 metais šios ligos lėmė net 56% visų mirčių ir nusinešė beveik tris kartus (2,8) daugiau gyvybių nei visų rūšių piktybiniai navikai kartu sudėjus.

Širdies ir kraujotakos ligos mūsų visuomenėje yra tokios dažnos, kad sirgti jomis pasidarė normalu. Žmonėms neatrodo keista, kad šešiasdešimtmečiai skundžiasi širdies permušimais ar gulasi ant operacinio stalo, penkiasdešimtmečiai dūsta lipdami į savo butą penktame aukšte ar keturiasdešimtmečiai pradeda gerti vaistus nuo per aukšto kraujospūdžio. 1999 metais atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje net 59% vyrų ir 51% moterų 25-64 metų grupėje turi per aukštą kraujospūdį. Atrodytų, tokia statistika turėtų skatinti mus visus griebtis už galvų ir tuoj pat ieškoti sprendimo, bet kur kas dažniau pateisiname tai genetika (mano mama turėjo aukštą kraujospūdį, tėtis mirė nuo infarkto, todėl ir man nėra kitos išeities). Iš tiesų suversti visko genetikai negalime pirmiausia todėl, kad dar niekuomet sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis nebuvo toks didelis, kaip dabar, o genai šitaip greitai nesikeičia, kaip ir įgimtų širdies ydų procentas išlieka sąlyginai visai mažas.

Keičiasi mūsų kaip visuomenės gyvenimo įpročiai. Žinoma, įtakos turi ir taip dažnai minimas fizinio aktyvumo trūkumas bei streso kupinas gyvenimo ritmas, tačiau šios problemos sulaukia kur kas daugiau dėmesio nei pagrindinė įgytų širdies ir kraujagyslių ligų priežastis – mityba.

Dabar medicinos mokyklose nurodomi septyni šių ligų rizikos veiksniai: aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, genetinės priežastys ir mažas fizinis aktyvumas. Viską, išskyrus genetiką, mes galime kontroliuoti, o net keturis iš septynių rizikos veiksnių (aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą ir nutukimą) galime suvaldyti sveika mityba, kurios pagrindą sudaro augalinis maistas.

1. Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje

Neseniai pasirodė melagingų straipsnių, teigiančių, jog cholesterolio kiekis kraujyje nedidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos arba kad maisto cholesterolis nesusijęs su kraujo cholesteroliu. Šie straipsniai buvo rašomi remiantis tyrimais, matuojančiais jau širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių cholesterolį, lyginant daug ir labai daug cholesterolio suvartojančių žmonių kraujo cholesterolį be kontrolinės cholesterolio nevartojančios žmonių grupės, be to, dalis jų buvo atlikta prižiūrint Ronaldui M. Kraussui, remiamam National Dairy Council ir National Cattleman‘s Beef Assosiacion.

Nagrinėjant nepriklausomus, nenupirktus, taisyklingai atliktus mokslinius tyrimus pasidaro aišku, kad maisto cholesterolis kelia kraujo cholesterolį, o šis didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Būtent šios pozicijos ir laikosi šiuolaikinis medicinos mokslas.

Pagrindinė aukšto cholesterolio priežastis yra aukštas su maistu suvartojamo cholesterolio kiekis. Žinoma, retais atvejais tai gali būti įgimtas sutrikimas, vitamino B12 trūkumo sukeltas efektas, per didelis aliejaus vartojimas, bet dažniausiai tai – daug cholesterolio turinčio maisto vartojimo pasekmė.

Kas tas cholesterolis ir kaip jį riboti? Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, sintetinama žmogaus ir kitų gyvūnų įvairioms biologinėms funkcijoms atlikti (ląstelių sienelėms sudaryti, hormonams ir vitaminams sintetinti). Sveikas žmogus pasigamina tiek cholesterolio, kiek jam reikia, o su maistu gaunamas cholesterolis yra perteklinis ir sukelia aterosklerozę.

Cholesterolis, kaip ir kiti riebalai, įsisavinamas žarnyne, o iš čia venomis keliauja į kepenis. Kepenyse tiek natūraliai žmogaus susintetintas, tiek su maistu gautas cholesterolis verčiamas į MTL (mažo tankio lipoproteinus, arba, kaip populiaru vadinti, blogąjį choleterolį). Mažai gyvulinių produktų vartojantiems (arba iš viso nevartojantiems) sveikiems žmonėms blogasis cholesterolis neviršija normos (3mmol/l) ir nesukelia širdies ligų.

Žmonių, kurių blogasis cholesterolis viršija normą, arterijose prasideda aterosklerozė. Tai procesas, kurio metu dėl MTL pertekliaus jis ima kauptis po vidiniu arterijos sluoksniu. Čia blogasis cholesterolis oksiduojamas, o tuomet sukelia uždegiminę imuninę reakciją. Atvykusios imuninės ląstelės nesugeba sėkmingai sunaikinti blogojo oksiduoto cholesterolio, be to, čia dar atmigruoja ir lygiųjų raumenų ląstelės. Visa ši riebi masė ir sudaro aterosklerotinę plokštelę.

Šios cholesterolio pilnos plokštelės išsikiša į arterijos vidų ir sumažina jos skersmenį. Tai stabdo kraujo tėkmę ir lemia blogesnį audinių aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Jei taip pažeidžiamos širdies arterijos, susinervinus ar pasportavus ima kamuoti gniaužiantis spaudžiantis skausmas, vadinamas krūtinės angina. Aterosklerotinei plokštelei augant vis blogėja audinių aprūpinimas krauju, be to, galiausiai ji gali atitrūkti ir užkimšti arteriją. Būtent taip įvyksta infarktai. Sritis, kurią maitino dabar jau užkimšta arterija, negavusi deguonies ir maistinių medžiagų netrukus miršta.

Reikia suprasti, kad arterijos krauju maitina visą mūsų kūną, todėl minėti reiškiniai, taip pat ir infarktai, gali vykti visur: širdyje, smegenyse, kepenyse, plaučiuose, žarnyne ir t.t. Priklausomai nuo užkimštos arterijos maitinamos srities, infarktas gali būti mirtinas arba sukelti atitinkamo organo nepakankamumą.

Svarbu! Jeigu žmogų užklupęs krūtinę gniaužiantis spaudžiantis skausmas nepraeina per 15min, nepadeda poilsis ir nitroglicerinas, tuoj pat kvieskite greitąją pagalbą.

Kaip išvengti aterosklerozės?

Valgykite mažiau gyvulinės kilmės produktų (mėsos, žuvies, pieno, sviesto, kiaušinių). Cholesterolio yra tik juose, o augaliniai produktai, priešingai, ne tik neturi, bet dar ir padeda sureguliuoti blogąjį cholesterolį (avižos, pupelės, riešutai, obuoliai, braškės trukdo cholesterolio įsisavinimą žarnyne). Net jei jau turite cholesterolio perteklių ir jūsų arterijos jau pažeistos, tikrai nevėlu imtis veiksmų. Daktaro Caldwello Esselstyno atliktas tyrimas įrodė, kad augalinė dieta be aliejaus ne tik sustabdo aterosklerozę, bet ir išgydo arterijas, panaikina aterosklerotines plokšteles. Šis paprastas mitybos planas gelbėja žmones nuo mirties visame pasaulyje.

Įdomu: kol kas aterosklerozę dirbtinai sukelti pavyko tik žolėdžiams gyvūnams. Visaėdžiams gyvūnams to padaryti kol kas nepavyko, nes jų organizmas pajėgia neutralizuoti cholesterolio perteklių.

2. Aukštas kraujospūdis

Aukštas kraujospūdis, arba hipertenzija – tai pagrindinis ir didžiausias mirties ir neįgalumo rizikos faktorius pasaulyje.

Jau minėta aterosklerozė, siaurindama arterijas, sukuria didesnį jų sienelių pasipriešinimą, o dėl šios priežasties kyla spaudimas. Prisideda ir nutukimas – kuo didesnį atstumą kraujui tenka nukeliauti per audinius, tuo kraujospūdis didesnis.

Žinoma, kraujospūdį didina ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, nuolatinis stresas, bet tyrimai atskleidžia, kad būtent veganų ir vegetarų kraujospūdis statistiškai yra žemesnis. Amerikoje atlikus tyrimą su net 89 tūkstančiais tiriamųjų paaiškėjo, kad vegetarai hipertenzija serga 55%, o veganai – net 75% rečiau. Štai kodėl gydytojai aukštą kraujospūdį turintiems pacientams rekomenduoja valgyti mažiau riebaus gyvulinio maisto. Oficiali hipertenzikams Amerikoje rekomenduojama dieta DASH taip pat akcentuoja gyvulinės kilmės produktų vartojimo mažinimą ir jų pakeitimą vaisiais ir daržovėmis. Ypatingą kraujospūdį mažinantį efektą turi linų sėmenys ir arbūzai.

3. Cukrinis diabetas

Antro tipo cukrinis diabetas arba cukraligė – tai liga, pasireiškianti lėtiniu gliukozės kiekio kraujyje padidėjimu. Ilgainiui ši būklė gali pažeisti inkstus, akis, širdies ir kraujagyslių sistemą. Maža to, cukrinis diabetas skatina aterosklerozės progresavimą.

Antro tipo diabeto priežastis – insulino receptorių nejautrumas insulinui. Šį nejautrumą sukelia lipidai (riebalai) esantys raumenų ląstelėse. Jų perteklius uždengia receptorius ir insulinas pasidaro neveiksmingas. Štai kodėl riebalų, o ne angliavandenių vartojimo mažinimas diabeto gydymui yra kur kas naudingesnis. Todėl diabetu sergantiems žmonėms būtų sveika vengti gyvulinės kilmės produktų dėl jų riebumo ir taip pat riboti aliejaus vartojimą.

JAV atlikus tyrimą su 41 tūkst. tiriamųjų paaiškėjo, kad kuo mažiau žmonės valgo gyvulinės kilmės produktų, tuo rečiau serga diabetu.

Medicinos daktaras Neal Barnard, Atsakingos medicinos komiteto prezidentas, mokslininkas, įkūręs savo centrą, išleidęs ne vieną knygą apie mitybą ir sukūręs augalinės mitybos planą diabetu sergantiems žmonėms, taip pat rekomenduoja gyvulinius produktus keisti augaliniais.

4. Nutukimas

Įprasta manyti, kad viršsvoris atsiranda tuomet, kai kalorijų suvartojame daugiau nei sudeginame. Ir iš esmės tai yra tiesa. Tačiau ne mažiau svarbus yra tų kalorijų šaltinis. Žmogaus organizmui angliavandenius, ypač sudėtinguosius, nerafinuotus, kur kas sunkiau paversti kūno riebalais, nei riebalus. Tai dar viena priežastis kuo didesnę dienos kalorijų dalį gauti iš angliavandenių, o ne iš riebalų. Geriausia, jei angliavandenius gausime iš kruopų, rudųjų ryžių, pilno grūdo makaronų. Šiuose produktuose esančios skaidulos suteiks sotumo, todėl nepersivalgysime.

Iš tiesų, nepakankamas skaidulų suvartojimas yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų visuomenė tunka. Skaidulos, pačios neturėdamos jokios energinės vertės, mus užpildo, numalšina alkio jausmą, mažina cholesterolį, padeda virškinimui. Deja, didelė dalis visavalgių jų gauna nepakankamai, nes skaidulų rasime tik augaliniame maiste. Gyvuliniuose produktuose jų nėra iš viso.

Kita, ne mažiau svarbi visuomenės nutukimo priežastis – cheminės medžiagos, skatinančios nutukimą. Tai estrogenas arba medžagos, veikiančios kaip estrogenas. 60-80% šių medžiagų gauname su pienu, likusius procentus sudaro mėsa.

Štai kodėl veganai yra vienintelė grupė JAV advetistų tyrime (60 tūkst dalyvių), kurios KMI vidurkis buvo normalus. Galbūt jie ribojo kalorijas? Pasirodo, kad žmonės, savaitę valgę kiek tik nori vien augalinio maisto (tiesa, jie ribojo cukrų ir aliejų) ir visiškai neriboję kalorijų, vis tiek numetė svorio.

Štai ir apžvelgėme 4 iš 7 rizikos veiksnių, sukeliančių širdies ligas. Įtraukdami į savo kasdienį valgiaraštį vis daugiau sveiko, kuo mažiau apdirbto augalinio maisto, mes galime jaustis geriau, gyventi ilgiau ir išvengti labiausiai tikėtinos savo mirties priežasties.

Straipsnio autorė - Vaiva Būgaitė.